Vilniaus universitetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vilniaus universitetas | |
|---|---|
 |
|
| Lotyniškai: Universitas Vilnensis | |
| Šūkis | {{{šūkis}}} |
| Įkurtas | 1579 |
| Tipas | Valstybinis |
| Finansinis šelpimas |
{{{finansinis_šelpimas}}} |
| Rektorius | Benediktas Juodka |
| Direktorius | {{{direktorius}}} |
| Prezidentas | {{{prezidentas}}} |
| Dekanas | {{{dekanas}}} |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Fakultetai | 12 |
| Darbuotojai | 2881 (2008 m.)[1] |
| Studentai | 22865 (2008 m.)[1] |
| Bakalaurai | {{{bakalaurai}}} |
| Magistrantai | {{{magistrantai}}} |
| Doktorantai | 667 (2008 m.)[1] |
| Svetainė | www.vu.lt |
Vilniaus universitetas – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas, įkurtas 1579 m. Senamiestyje esančiame centrinių rūmų komplekso ansambliui priklauso ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia.
Turinys |
[taisyti] Struktūra
[taisyti] Fakultetai
- Chemijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filologijos fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Gamtos mokslų fakultetas
- Istorijos fakultetas
- Kauno humanitarinis fakultetas
- Komunikacijos fakultetas
- Matematikos ir informatikos fakultetas
- Medicinos fakultetas
- Teisės fakultetas
[taisyti] Institutai
- Ekologijos institutas
- Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas
- Imunologijos institutas
- Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas
- Onkologijos institutas
- Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI)
- Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
- Užsienio kalbų institutas
- Žurnalistikos institutas
[taisyti] Kiti padaliniai
- A. J. Greimo semiotikos studijų ir tyrimų centras
- Aplinkos studijų centras
- Karjeros centras
- Kultūrinių bendrijų studijų centras
- Kultūros centras
- Dainų ir šokių ansamblis
- Folklorinis ansamblis „Ratilio“
- Kamerinės muzikos ansamblis
- Kapela „Jaunimėlis“
- Choras „Pro musica“
- Merginų choras „Virgo“
- Mišrus choras
- Pučiamųjų orkestras „Oktava“
- Kiemo teatras
- VU teatras – dramos trupė „Minimum“
- Lyčių studijų centras
- Orientalistikos centras
- Profesinio tobulinimo centras
- Religijos studijų ir tyrimų centras
- Informacinių technologijų taikymo centras
- Sveikatos ir sporto centras
- Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras
- Tarptautinio verslo mokykla
- VU Biblioteka
- Leidykla – spaustuvė
- Radijo stotis
[taisyti] Istorija
[taisyti] Abiejų Tautų Respublika
- Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakviečia Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją. Pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 metais ir 1570 m. liepos 17 d. įkūrė pirmą kolegiją LDK ir biblioteką, kuri vėliau tapo Vilniaus universiteto biblioteka.
- 1577 – gautas popiežiaus Grigaliaus XIII pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą.
- 1578 liepos 7 – Steponas Batoras Lvove paskelbė pirmąją preliminarią privilegiją, suteikiančią kolegijai tokias teises, kokias turėjo universitetai ir akademijos, tačiau be LDK antspaudo ši privilegija negaliojo (antspaudu disponavo LDK kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, kalvinistas).
- 1579 balandžio 1 – Didysis Lietuvos kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą. Šios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Steponas Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį Eustachijų Valavičių antspauduoti dokumentą, taigi ši privilegija įgavo teisinę galią. Tų pačių metų spalio 29 popiežius Grigalius XIII išleido tai patvirtinančią bulę.
- 1595 – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje paruošta ir išleista pirmoji lietuviška knyga – Mikalojaus Daukšos katekizmas.
- 1641 – ATR valdovas Vladislovas Vaza suteikė Vilniaus universitetui pirvilegiją įsteigti teisės mokslų ir medicinos fakultetus. Įsteigtas teisės fakultetas.
- 1753 – įsteigiama observatorija, kuriai vadovauja Tomas Žebrauskas.
- 1781 – Vilniaus universitete įsteigtas medicinos fakultetas.
- 1783 – Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Magni Ducatus Lituaniae.
- 1795 – po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo Vilnius atitenka Rusijai (su visu universitetu).
- 1823 – ištremiami pogrindinėms organizacijoms priklausantys studentai (filaretai, filomatai), atleisti Lietuvos ir Lenkijos istoriją dėstę dėstytojai.
- 1831 – studentai masiškai dalyvauja sukilime.
- 1832 gegužės 13 – caro Nikolajaus I dekretu universitetas uždaromas.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje nuolat buvo keliamas aukštosios mokyklos atgaivinimo Vilniuje klausimas, tačiau rusų valdžia nesiryžo jos įkurti ir Lietuvos jaunuomenė buvo verčiama ieškoti aukštojo mokslo Rusijos universitetuose.
[taisyti] Po 1918 m.
Paskelbus nepriklausomybę, Valstybės Taryba 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto, kuris turėjo susidėti iš keturių fakultetų (teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos), statutą.
1919 m. Vilnių užėmę lenkai rudenį atidarė savo universitetą.
- 1939 – Vokietijai užpuolus Lenkiją universitetas uždaromas. Sovietų Sąjunga okupuoja Vilniaus kraštą ir grąžina Lietuvai (vėlgi su visu universitetu). Pirmą kartą dėstomas lietuvių kalbos kursas.
- 1941 – Vilnius atitenka Vokietijai. Žydai, rusai ir dalis lenkų išmetami iš universiteto.
- 1943 kovo 3-17 – vokiečių kariai nusiaubia universitetą.
- 1944 – Sovietų sąjunga okupuoja Lietuvą ir universitetas pervadinamas į Vilniaus Raudonos darbo vėliavos ordino ir Tautų draugystės ordino Kapsuko Universitetą.
- 1990 – Lietuva atgauna nepriklausomybę, o universitetas – autonomiją ir vardą.
[taisyti] Rektoriai
Nuo 2002 m. Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas eina Benediktas Juodka (išrinktas jau antrai kadencijai).
[taisyti] Studentai
Vilniaus universiteto studentai dažnai yra aktyvūs, jiems atstovauja įvairios organizacijos. Be studentų atstovybių, kurios yra atskiruose fakultetuose ir sudaro bendrą VU studentų atstovybę, yra ir kitų organizacijų, mokslinių bendrijų, įvairių tarptautinių organizacijų vietos padalinių. Visos šios organizacijos ir pavieniai studentai organizuoja arba prisideda prie įvairių renginių organizavimo. Šie renginiai kai kada paliečia ne vien studentų, bet ir viso Vilniaus gyvenimą – pavyzdžiui, Fiziko diena (FiDi), kuomet fizikos studentai su dienos simboliu – dirbtiniu dinozauru – žygiuoja per miestą. Savo fakulteto dienas su atitinkamomis tradicijomis rengia ir įvairių kitų fakultetų studentai. Egzistuoja ir kiti tiesiogiai su studijomis nesusiję renginiai, pvz., intelektualus komandinis žaidimas Protmušis, universiteto debatų klubo rengiami debatai, VU teatro spektaliai ir kita.
[taisyti] Galerija
 Centrinių rūmų schema |
 Astronomijos observatorijos priestatas |
 Šv. Jono bažnyčios pagrindinis fasadas |
 Bronzinės universiteto bibliotekos durys |
 Proginė 1 lito moneta universiteto jubiliejui |
 Varpas universiteto jubiliejiniams metams |
 Skulptūra „Kristijonas Donelaitis". Aut. K.Bogdanas |
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Vilniaus universitetas: Faktai ir skaičiai. Nuoroda tikrinta 2008-09-30.
[taisyti] Nuorodos
- Vilniaus universiteto tinklalapis
- Vilniaus universiteto biblioteka
- Vilniaus universiteto profesorius Capelli (rus.)